A+ pasyvių namų statyba Kaune
A klasės pasyvių namų statyba Kaune yra viena iš pagrindinių mūsų veiklos sričių. A+ energijos beveik nevartojantys namai gali būti šildomi naudojant bet kokį energijos šaltinį – geoterminę energiją, elektrą, dujas, malkas ar medžio granules. Tačiau pasyvus namas yra daugiau nei tiesiog energiją taupantis pastatas. Ar galima apsieti ir be tradicinių šildymo prietaisų?
Pasyvus namas – kas tai?
Tai pastatas, kurio vidaus temperatūros (20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas tokiam namui, kad energijos suvartojimas pastato šildymui ir vėdinimui būtų pats mažiausias..
Pasyvus namas nuo įprastų namų skiriasi šiais pagrindiniais kriterijais: visos namo išorinės konstrukcijos turi būti labai gerai apšiltintos. Pamatai, kraštai, kampai, jungtys ir skverbtys turi būti tinkamai suplanuotos, kad išvengti šalčio tiltelių. Gera šilumos izoliacija, kokybiškesniais langais ir šilumą grąžinančia vėdinimo sistema. Kiekvienas žingsnelis vedantis link efektyvumo mažina šilumos energijos poreikį ir yra pats minimaliausias, taip pat minimaliausios yra ir šildymo išlaidos.
Aktyvieji namai
Aktyviųjų namų ekologiškumo pagrindą sudaro tik šios dalys:
- į pietus nukreiptą namo stogą dengia saulės kolektoriai šildantys vandenį ir prisideda prie bendros šildymo sistemos;
- saulės baterijos;
- kompiuteriu valdomi langai reguliuoja pastato vidaus temperatūrą.
Ventiliacinės vėdinimo sistemos rekuperatorius su didelio efektyvumo šilumokaičiu, kuris panaudoto vidaus oro šilumą naudoja tiekiamo oro šildymui, o esant reikalui, pašildo orą. Fltrai iš oro pašalina dulkes – tai svarbus privalumas žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos.
Pasyvių namų statyba – pagrindiniai privalumai
Ypač mažos energijos sanaudos
Iki 90% mažesnės šildymo/vėsinimo energijos sąnaudos, sutaupoma 60-80% bendros energijos energijos
Aukštos kokybės vidaus oras
Kontroliuojama ventiliacija nepertraukiamam, pastoviam filtruoto šviežio oro tiekimui
Komfortabilios vidaus temperatūros
Pasyvūs namai yra suprojektuoti tam, kad lengvai išlaikytų pastovią, komfortabilią temperatūrą be erzinančių temperatūros pokyčių kurie yra dažnas reiškinys įprastuose pastatuose
Įrodytas tvarumas
Sertifikuoti pasyvių namų pastatai projektuojami visame pasaulyje. Daugiau nei 20 000 pastatų buvo sukonstruoti besinaudojant pasyvaus namo principais, kai kurie visiškai nenaudojantys ar netgi gaminantys papildomos energijos.
Taip pat sutaupysite eksploatacijos ir statybos sąnaudas bei padėsite Žemei
A++ namų projektai
Dėl dabartinės globalinio atšilimo situacijos pasaulyje, pradėtos kurti įvairios technologijos, kurios sumažintų energijos ir kuro sunaudojimą, sukurtų daugiau atsinaujinančių ir gamtos neteršiančių energijos šaltinių. A klasės namai nėra išimtis.
Jie yra sukurti mažesniam energijos suvartojimui, bei dažnai turi technologijų, kurios gamina energiją (pavyzdžiui: Saulės baterijos). Iš viso yra devynios namų klasės, kurios prasideda nuo žemiausios – G, iki aukščiausios – A++. Kalbant apie A klasės namus, jie yra ne tik draugiški gamtai, bet ir jūsų piniginei.
A klasės namas gali būti jūsų geriausia investicija, nes jis sunaudos mažai energijos. Jų projektavimui ir statybai yra keliami ženkliai aukštesni reikalavimai. Reikia atsižvelgti į šiluminę pastato charakteristiką, šildymo ir oro kondicionavimo įrangą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementus, apsaugą nuo saulės, pastato konstrukcijų šiluminę talpą, patalpų oro kokybę, techninių sistemų efektyvumą, tinkamą naturalią šviesą ir pastatų projektavimą.
Norint pasiekti namo A klasę, reikia atikti tam tikrus reikalavimus. A klasės namams būdingas itin aukštas šiluminio komforto lygis ir minimalus energijos suvartojimas. Daugelio manymu, čia veikia taisyklė: mažiau yra daugiau. Ir iš dalies, tai yra teisybė. Tam, kad namas suvartotų kiek įmanoma mažiau energijos, ir pasiektų aukšto šiluminio komforto lygį, reikia tinkamai apšildyti ir užsandarinti namą.
A klasės namų reikalavimai
A klasės namų atitvaro šilumos perdavimo koeficiento U (W/m2K) vertės kriterijai:
- Stogams, perdangoms, kurios ribojasi su išore – 0,10;
- Šildomų patalpų atitvaroms, kurios ribojasi su gruntu, perdangoms virš nešildomų rūsių ir pogrindžių – 0,14;
- Sienoms – 0,12;
- Langams, stoglangiams, švieslangiams ir kitoms skaidrioms atitvaroms – 1,0;
- Durims, vartams – 1,0.
Be kriterijų, yra dar vienas svarbus dalykas. Tai yra pasyvių namų kaina. A klasės namas yra be abejo gera investicija, bet ir ne tik investicija jūsų kišenei, taipogi tai yra investicija ir gamtai. Remiantis dabartiniais duomenimis, statybų kaina vienam kvadratiniam A klasės namo metrui – keli šimtai eurų. Todėl, norint pasistatyti, pakankamai didelį, 80-120 m² namą, tai kainuotų nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Palyginus su žemesnės, B klasės, namu, kurio kvadrato kaina yra mažesnė, statybos išlaidos būtų mažesnės. Bet vien ties statybos kaina dar niekas nesibaigia, nes dar taip pat reikia paskaičiuoti kaštus už šildymą ir kitas komunalines paslaugas, čia, būtent A klasės namai turi pranašumą.
A klasės namo šildymas
A klasės namų energijos poreikis yra itin žemas. A klasės name, gyvenant keturiems asmenims 80 kv. m plote išlaidos preliminariai būtų tokios:
- Šildymas malkomis: 330 eurų metams (vos 27,5 eurai mėnesiui) B klasės namas: 416 eurų metams (34 eurai mėnesiui)
- Geoterminis šildymas: 225 eurai metams (vos 18,75 eurų mėnesiui) B klasės namas: 277 eurai metams (23 eurai mėnesiui)
- Šildymas granulėmis: 560 eurų metams (vos 46 eurai mėnesiui) B klasės namas: 693 eurai metams (57,75 eurai mėnesiui)
- Šildymas dujomis: 788 eurai metams (vos 65 eurai mėnesiui) B klasės namas: 971 euras metams (80 eurų mėnesiui)
- Šildymas elektra: 1238 eurai metams (vos 103 eurai mėnesiui) B klasės namas: 1526 eurai metams (127 eurai mėnesiui)
Vien šildantis dujomis, jūs sutaupytumėte 15 eurų į mėnesį, bei išlaikytumėte kokybiškesnę šilumą ir komfortą 3 kartus ilgiau nei B klasės name. Nors pasyvaus namo apibrėžimas nurodo, kad statinys neturi tradicinės šildymo sistemos, o šildymas vyksta dėl vidinės šilumos rekuperacijos bei pasitelkiant saulės spinduliavimą, tačiau alternatyvų tikrai yra. Dabar smarkiai populiarėja kaminų sistemos su keramikiniais įdėklais. Vis daugiau dėmesio skiriant energiniam naujų pastatų efektyvumui, tobulėjant šildymo įrenginiams, populiarėja dūmtraukiai su keramikiniais įdėklais. A klasės ar pasyviems namams nereikia galingų šildymo įrenginių, todėl ir dūmtraukių dabar reikia kitokių. Kaminų sistemos su keramikiniais įdėklais yra idealios A ir A+ klasės namams.
Projektuojant pamatus A klasės namui, svarbu iš karto suplanuoti, kad šilumos praradimas per juos būtų kaip galima mažesnis. To galima pasiekti įvertinant 3 svarbiausius dalykus:
- Tinkama pamato konstrukcija, kai pamatas, o kartu ir visas pastatas, kuo mažiau liečiasi su gruntu. Lengviausiai tai pasiekiama pasirinkus plokštuminių pamatų konstrukciją, o kur tai neįmanoma – naudojant tokias konstrukcijas, kurias lengviausia būtų galima apšiltinti iš visų pusių.
- Tinkamai parinkta apšiltinimo medžiaga. Apšiltinant pamatus izoliacinė medžiaga turi sąlytį su gruntu, todėl yra nuolatos veikiama drėgmės ir apkrovų. Todėl parenkant apšiltinimo medžiagas svarbiausios jų savybės turėtų būti atsparumas drėgmei ir šalčiui. Tinkamiausios tam yra ekstruzinio putplasčio (XPS) plokštės, kurios itin atsparios drėgmei, šalčiui (sušalimo/atšilimo ciklams) ir yra tvirtos, todėl patikimai tarnauja 50 ir daugiau metų.
- Pakankamas apšiltinimo medžiagos storis. Kuo didesnė pamatų ir grindų varža, tuo mažiau šilumos prarandama. Pamato ir grindų ant grunto konstrukcijas labai sudėtinga renovuoti (reikia atkasti gruntą, suardyti grindis ir pan.), todėl rekomenduojama iš karto pasirinkti storesnį medžiagos sluoksnį, kad ir po keliolikos metų namas atitiktų jam keliamus reikalavimus.
Pasyvaus namo apšiltinimas
Didžiausias nuostolis yra prarasti šilumą dėl plonų sienų. Išorinių sienų apšiltinimas yra geriausia investicija, taip dar geriau išlaikysite šilumą ir sumažinsite šildymo kaštus. A klasės sienų apšiltinimui reikia atsižvelgti į šiuos dalykus:
Namo sienos estetinis vaizdas – apdaila
Nuo šio kriterijaus viskas ir turi prasidėti taikant apšiltinimą. Tai yra svarbiausias kriterijus, ir tam reikia pasirinkti geras medžiagas. Šiuo metu rinkoje dominuoja būtent šios medžiagos:
Dekoratyvinis tinkas – plačiai naudojama ir paplitusi medžiaga. Labai vertinama dėl ekonomiškumo ir didelio spalvų ir faktūrų pasirinkimo. Labai paprastas įrengimas, minimalūs šilumos tilteliai. Žinoma, labai yra svarbi įrengimo kokybė, bei po kurio laiko reikia tokį fasadą atnaujinti. Apšiltinimui paprastai naudojama polistirolo plokštės arba kieta mineralinė vata.
Lakštinės medžiagos – medžiagų ir spalvų pasirinkimas daug didesnis ir platesnis: medinės, plastikinės dailylentės, fibrocementinės, HPL, aliuminio kompozito, skalūno, keraminės, plieninės, varinės plokštės, o taip pat akmens masės, molinės plytelės ir daugelis kitų. Plokščių tvirtinimui reikalingas karkasas, kuris energetiniu požiūriu yra didelis šilumos tiltelis. Paprastai yra įrengiama ventiliuojamasis fasadas panaudojant vatą arba pakabinamas fasadas, panaudojant FF-PIR ar kitas kietas plokštes.
Apdailinės plytos – keraminės, silikatinės, klinkerio ar kitos plytos. Tokių sienų šiltinimui taikoma trisluoksnio mūro konstrukcija, kai šiltinimo sluoksnis yra įrengiamas tarp laikančiosios sienos ir apdailinių plytų. Apšiltinimui tinka beveik visos izoliacinės medžiagos.
Šiltinimo medžiagos efektyvumas
Norint padidinti sienų šiluminę varžą lengviausias būdas tai padaryti yra tiesiog pastorinti šilumos izoliacijos sluoksnį, bet tai ne visada įmanoma padaryti tiek dėl technologinių, tiek dėl komforto (estetinių) apribojimų. Atsiranda poreikis efektyvesnėms medžiagoms, kurių šilumos perdavimo koeficientas būtų geresnis.
Tarkim FF–PIR poliizociunerato plokštės šilumos laidumas λDyra 0,022 W/mK, todėl jų reikės iki 2 kartų mažiau, nei tradicinių medžiagų arba FF–EPS (ar kitas polistirolis su grafitu), kuris yra apie 25 proc. efektyvesnis, nei paprastas baltas polistirenas.
Tvirtinimo elementai
Teisingai įrengtame fasade jie yra vieninteliai šilumos tilteliai, kertantys izoliacinį sluoksnį. Tvirtinimo detalės yra geri šilumos laidininkai, todėl jų kiekį reikia kaip galima labiau sumažinti, o pačius elementus rinktis iš kaip galima šilumai mažiau laidžių medžiagų. Metalines detales keisti plastikinėmis ar stiklo pluošto, smeiges įgilinti į šiltinimo medžiagą ir uždengti izoliaciniais dangteliais, naudoti šiltinimo medžiagoje įsukamus tvirtinimo elementus bei kitas priemones. Karkasas ventiliuojamame fasade yra didelis šilumos tiltelis, per jį prarandama daugiau nei 20 proc. visos šilumos – reikia papildomai 20 proc. storinti izoliacinę medžiagą, kad kompensuotų šiuos nuostolius.
Todėl vietoje minkštos izoliacijos, kur karkasas būtinas, patariama rinktis pakabinimo fasado sistemą su kieta apšiltinimo medžiaga, kur karkasas tvirtinamas ant šiltinimo medžiagos, o šiltinimo sluoksnį kerta tik varžtai. Atsiranda ir sistemų, kur tvirtinimo elementai nenaudojami, o jų funkciją atlieka klijai.
Sandarumo užtikrinimas
Pastato sandarumas reikalingas šilto vidaus oro išlaikymui patalpose ir šalto oro užtvėrimui patekti į pastato vidų ir niekaip nesusijęs su prasta oro cirkuliacija, oro kokybe ar mistiniu namo „kvėpavimu“. Oro kokybė patalpose priklauso nuo mechaninės (ar natūralios) ventiliacijos sistemos, o energiškai efektyviuose pastatuose rekuperacija yra privaloma.
Norint pasiekti sandarumo reikalavimus reikia ne tik kruopščiai užsandarinti sujungimus, ertmes ir pan., bet ir užtikrinti, kad pati sienos plokštuma būtų sandari. Tą gali atlikti arba laikančiosios sienos (blokeliai, plytos, gelžbetonis, tinkas ir kt.), arba tinkamai parinktos ir sumontuotos sandarios izoliacinės medžiagos. Medžiagų sandarumą apibūdina vandens garų varžos faktorius m – kuo jis didesnis, tuo medžiaga sandaresnė.
Todėl visos konstrukcijos su vata (m=1) turi būti sandarinamos kitais būdais (plėvelėmis, sandarinimo medžiagomis, vidiniu tinku ir t.t.), o konstrukcijų su polimerinėmis izoliacinėmis medžiagomis (polistirenas m = 40–80, PIR m = 60–150) papildomai sandarinti nereikia.
Be minėtų aspektų ir reikalavimų yra ir sienos, grindų, langų, stogų, durų varžos reikalavimai. Pagrindiniai yra sienos varžos reikalavimai, kuriems yra taikomas 0,12 (8,3) reikalavimas A klasės namams, stogams: 0,10 (10), grindims: 0,14 (7,1), langams: 1,0 (1,0), durims: 1,0 (1,0).
Langų montavimas
A klasės namuose langų montavimas yra labai paprastas, tik langus montuoti angoje galima, kol montavimo būdas atitinka pastatui keliamus reikalavimus, t.y. lango angokraščio ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficiento vertė neviršija 0,05 W/(mK) (A, A+ ir A++ gyvenamiesiems pastatams). Tačiau pagal esamus reikalavimus tokio tipo gyvenamųjų pastatų apšiltinimo sluoksnis yra 25cm ir daugiau, todėl langas, sumontuotas angoje, turės itin didelius lauko angokraščius, į patalpą pateks daug mažiau šviesos, sumažės matymo kampas į lauką.
A klasės namų energijos suvartojimas
A klasės namų energijos sanaudos yra itin žemos. Palyginimui imkime 150 m2 A klasės namą. Toks namas suvartotų maždaug 50 kWh/(m2 metams). B klasės namo, suvartojimas būtų 2,5 karto didesnis, t.y 127 kWh/(m2 metams).
Norint maksimaliai sutaupyti tiek statybos darbams, tiek šildymui, ekspertai labiausiai rekomenduoja medinius A klasės namus. Žinoma, Lietuvos drėgname klimate, tai gali atrodyti nepatvaru, bet kokybiškai apšildžius ir užsandarinus namą, Jūs turėsite ekonomišką ir saugų gamtai sprendimą.
Yra ir mažiau taupesnis, bet patvaresnis pasirinkimas – mūrinis A klasės namas. Kokybiška mūrinė apdaila ne tik padaro namą akiai malonesnį, bet ir užtikrina didelį atsparumą žiemos klimatui, bei tokiu atveju, mažiau reikia jaudintis dėl apšiltinimo polesterolio (ar kitos medžiagos) storio.
Norint išlaikyti maksimalų komfortą, reikia šiltinti ne tik sienas, bet ir grindis. Grindų ant grunto šiltinimas yra neatskiriamas nuo pamatų šiltinimo, todėl šie darbai turėtų būti planuojami kartu.
Labai svarbu užtikrinti, kad abi sistemos būtų glaudžiai susijungusios ir neatsirastų šilumos tiltelis per vidinį pamato ir grindų kampą. Įrengiant grindis ant grunto ypač svarbus šilumos izoliacijos atsparumas difuzinei drėgmei ir ilgalaikis stipris gniuždant.
Plokštės ne tik atlaiko visas susidariusias ilgalaikes apkrovas, bet ir užtikrina, kad grindų konstrukcija visada būtų sausa ir maksimaliai efektyvi. Norint pasiekti namo A klasę, reikia atsižvelgti ir į vėdinimą, kuriam šiuo atveju yra būtina su rekuperacija, kuri ne tik gerina vidaus patalpų mikroklimatą, bet ir sumažina šilumos nuostolius, atsirandančius per ventiliacijos kanalus naudojant natūralų arba mechaninį vėdinimą be rekuperacijos.
A klasės vidinės ir lauko durys privalo būti sandarios. Išorinėms durims rekomenduojamos, žmonių mėgstamos vadinti šarvuotomis. Jos yra privalomos A klasės namo sandarumui. Bendrai, pagrindiniai pasyvaus klasės namo kriterijai yra: aukštas sandarumas, storos sienos, apšiltintas namas, mažas energijos suvartojimas, kokybiškai išdėstyti ortakiai, (nebūtinas) atsinaujinantis energijos šaltinis.
A klasės namai yra geriausia investicija jums ir jūsų šeimai, bei žinoma – gamtai. Svarbu paminėti, jog juos galima įsigyti ir išsimokėtinai, taip nepatiriant didelių išlaidų vienu metu. Tai ilgalaikė ir protinga investicija. A klasės namai Kaune vidutiniškai leistų Jums sutaupyti iki 500 eurų per mėnesį, kuriuos galėtumėte investuoti arba išleisti kitur.
Kitos mūsų paslaugos:
